garvilkis

gárvilkis sm. (1) 1. žr. garvilkas: Gárvilkis trauka garą lauk Trš. Kai virsi bulves, attrauk gárvilkį, kad neprigaruotų kambarys Gršl. Įsitaisyk gárvilkį, o neis ir dūmai į trobą Plng. Par gárvilkį garai neina Krtn. Atidariau garvilkį garams išeiti Yl. 2. iš lentų sukaltas kaminėlis daržovių kapčiui vėdinti: Užkišk gárvilkį, kad bulvės neparšaltų Slnt.